tverečinis

tverẽčinis, -ė adj., smob. (1) LKGI413, OGLII191 1. kas gyvena Tverečiaus krašte ar iš ten kilęs: Vyras tverẽčinis buvo Ad. Tverẽčinis kunigas OG176. Tverẽčinės bobos Dglš. Tverẽčinių geros žemės Tvr. Mielagėniškiai tverẽčinius pravardžiuoja maikeliais (jie sako mai vietoj man) Ml. Tverẽčiniai anies visi lietuviai Aps. Dūkštiniai – juodas svietas (juodbruviai), tverẽčiniai – baltas (šviesiaplaukiai) Dglš. 2. gaminamas Tverečiuje: Tverẽčinis pyragas Š. Tverẽčinės [degtinės] reikia paragaut Tvr.